Krikšto sakramentas

Krikšto sakramento, kaip ir kitų sakramentų, pagrindas yra Jėzus Kristus. Jis yra visų sakramentų Steigėjas. Remiantis Šventojo Rašto tradicija, galima teigti, jog tikėdamas ir priimdamas Krikštą asmuo per Jėzų Kristų tampa Dievo vaiku (Gal 3,26).

Krikščionis yra Dievo vaikas netik dėl to, kad yra Jo kūrinis, bet Krikštu jis yra gavęs Įvaikystės Dvasią (Rom 8,15) – ypatingą malonę, turinčia asmenyje pažadinti „Dievo paveikslą“ (Pr 1,27), įgalinančia ir įpareigojančia liudyti Tėvą savo gyvenimu.

Dėl krikšto priėmimo:

  • kreiptis į kunigą zakristijoje
  • pristatyti gimimo liudijimą
  • tėvų Santuokos sakramento liudijimą
  • pristatyti krikštatėvių duomenis (vardą ir pavardę)

Kas gali būti krikšto tėvais:

  • tik katalikai
  • ne jaunesni negu 16 metų
  • jei yra susituokę (tarpusavyje arba iš skirtingų šeimų), jie turi būti priėmę Santuokos sakramentą
  • priėmę Sutvirtinimo sakramentą, praktikuojantys katalikai, gyvenantys pagal tikėjimą bei prisiimamą pareigą.
  • krikščioniui  ne katalikui leidžiama būti tik krikšto liudininku drauge su krikštatėviu (krikštamote) kataliku.

Krikšto apeigoms turėkite:

  • krikšto žvakę
  • baltą krikšto drabužėlį